Nuprotėti reiškia prarasti protą, išprotėti, netekti sveiko proto (laikinai arba visam laikui). Dažnai vartojama perkeltine prasme apie itin didelį nusivylimą, suirzęjimą ar emocinį išsekimą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Jis visiškai nuprotėjo nuo vienatvės.
2. Perkeltinė prasmė:
Nuo tų nuolatinų vaikų riaušių nuprotėju.
Kai sužinojo naujieną, beveik nuprotėjo iš džiaugsmo.
Sinonimai: išprotėti, pakvaišti, pamišti, prarasti galvą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.