Išprotėti reiškia prarasti protą, pakesti, netekti sveiko nuovokio (laikinai arba visam laikui). Gali būti vartojama tiesiogine ir perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Jis išprotėjo nuo nuovargio ir pradėjo kalbėtis su siena. (tiesioginė prasmė)
2. Nuo to triukšmo jau beveik išprotėjau! (perkeltinė prasmė – labai susierzinti, atsibosti)
3. Jei dar kartą pamatysiu tą klaidą, išprotėsiu! (išreiškia didelį nepasitenkinimą)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.