nuovargus

"Nuovargus" – tai būdvardinis dalyvis, kilęs iš veiksmažodžio "nuvarčyti" (seniau reiškė "įvarginti", "nuvarginti"). Reiškia "pavargęs, nuvargęs". Vartojamas kaip būdvardis arba prieveiksmis.

Pavyzdžiai:
1. Jis grįžo namo visiškai nuovargus. (prieveiksmis – kaip?)
2. Nuovargus žmogus nedelsdamas atsigulo. (būdvardis – koks žmogus?)
3. Akys buvo nuovargus užmerktos. (būdvardis, linksniuota forma)

Pastaba: Šis žodis dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje, šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas "pavargęs".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuovargus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Nuovargus" – tai būdvardinis dalyvis, kilęs iš veiksmažodžio "nuvarčyti" (seniau reiškė "įvarginti", "nuvarginti"). Reiškia "pavargęs, nuvargęs". Vartojamas kaip būdvardis arba prieveiksmis. Pavyzdžiai: 1. Jis grįžo namo visiškai nuovargus. (prieveiksmis – kaip?) 2. Nuovargus žmogus nedelsdamas atsigulo. (būdvardis – koks žmogus?) 3. Akys buvo nuovargus užmerktos. (būdvardis, linksniuota forma) Pastaba: Šis žodis dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje, šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas "pavargęs".