Nuotartis – tai kalbos variantas, vartojamas konkrečioje teritorijoje (pvz., tarmė, dialektas arba vietinė kalbos ypatybė). Lietuvių kalboje dažnai reiškia vietinį žodžio variantą, skirtingą nuo bendrinės kalbos.
Pavyzdžiai:
1. Žemaičių nuotartis: muokykla (vietoj bendrinės mokykla).
2. Dzūkų nuotartis: cukrus (vietoj bendrinės cukrus – tarimas su priebalsiu „c“).
3. Aukštaičių nuotartis: varna (vietoj bendrinės varna – gali skirtis tarimas arba formos).
Trumpai: Nuotartis – vietinis kalbos variantas, turintis savitų žodžių, tarimo ar gramatikos ypatybių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.