"Nuotakiai" – tai senovinis lietuvių žodis, reiškiantis įpėdinis, žentas, vyras, įsūnijęs į žmonos šeimą (gyvenantis jos tėvų namuose arba perimantis ūkį). Nurodė santuoką, kai vyras persikeldavo pas žmonos šeimą.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose šaltiniuose:
"Seniau buvo nuotakų santuoka – jaunikis atsikeldavo pas nuotaką."
2. Tarmėse:
"Jis buvo priimtas kaip nuotakis, dirbo žmonos tėvo ūkyje."
3. Šiuolaikinis vartojimas (retas, daugiau istoriniame kontekste):
"Lietuvių tradicijoje nuotakis dažnai turėdavo išpirką atidirbti."
Trumpai:
Tai istorinis terminas, apibūdinantis vyrą, įsikūrusį žmonos šeimoje (priešingai nei įžentis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.