Nūnainykštis – tai žmogus, kuris gyvena vienas, atsiskyrėlis, dažniausiai dėl religinių, filosofinių ar asmeninių priežasčių. Terminas kilęs iš žodžių nūnai (dabar) + nykštis (nykštukas), tačiau šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas kaip sinonimas atsiskyrėliui, pasišventusiam vienatvei.
Pavyzdžiai:
1. Po sielvarto jis tapo nūnainykščiu ir apsigyveno miško troboje.
2. Senovės vienuoliai dažnai būdavo nūnainykščiai, siekę dvasinio tobulumo.
3. Rašytojas savo knygoje aprašė nūnainykščio gyvenimą kalnuose.
Trumpai:
Tai – atsiskyrėlis, gyvenantis vienatvėje, dažnai siekiantis dvasinio tikslų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.