Numūčijimas – tai veiksmas, kai kas nors yra numušamas (pvz., nuo kojų, nuo vietos, iš įprastos būsenos). Dažniausiai vartojama perkeltine prasme.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fiziškai pargriauti, nugriauti (pvz., numušti sieną).
2. Perkeltine prasė: sutrikdyti, išvesti iš pusiausvyros, sukelti sumišimą.
Pavyzdžiai:
1. Netikėtas klausimas jį visiškai numušė. (sutrikdė)
2. Audra numušė daug medžių. (pargriovė)
3. Nepasisekimas numušė nuo kojų. (atėmė jėgas, pribloškė)
Trumpai: Dažniausiai reiškia sutrikdyti arba pargriauti, priklausomai nuo konteksto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.