„Nubudavoti“ yra dažninis veiksmažodis, reiškantis nuolatos, dažnai būti (kur nors ar kažkokioje būsenoje). Jis išreiškia pasikartojančį veiksmą ar įprotį praeityje.
Pavyzdžiai:
1. Vaikystėje mes nubudavome kaimo sodyboje per vasaras.
(nuolatos ten būdavome)
2. Jis nubudavo susirūpinęs prieš svarbius susitikimus.
(dažnai būdavo tokios būsenos)
3. Seniau čia nubudavo daug žmonių turguje.
(reguliariai būdavo)
Trumpai:
Vartojamas kalbant apie įprastą, kartojasi praeities veiksmą/būseną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.