breĩkšti, breĩškia, breĩškė
1. ką nors veikti, dirbti (ppr. nerimtai): Ką čia dabar breiškì, ar neturi kito darbo? Ką jis ten breĩškia patamsy? Nebebreĩkšk, eik valgyt. Jie da su patamsiu pradėjo breĩkštis.
2. skinti, raškyti, draskyti vaisius su šakomis ir lapais: Nebreĩkšk riešutų, dar žali.
nubreĩkšti, nubreĩškia, nùbreiškė. nuskinti, nudraskyti: Nùbreiškė obuolius su šakom, tai jau kitus metus nebus jokio. Nespėjo obuoliukai užsimegzt, jau ir nubreiškė. Tai nùbreiškei žiedus – reikė [jo] sėklai palikt!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.