Nepalaužiamumas – tai saugumo savybė, reiškianti, kad šifravimo sistema, protokolas ar rakto ilgis yra teoriškai ar praktiškai neįveikiami per protingą laiką ir su turimais ištekliais.
Pagrindinės reikšmės:
1. Teorinis nepalaužiamumas – sistema negali būti įveikta net turint neribotus išteklius (pvz., vienkartinis šifravimo rakto sąsiuvinis).
2. Praktinis nepalaužiamumas – sulaužyti sistemą per protingą laiką yra ekonomiškai ar technologiškai neįmanoma (pvz., šiuolaikinis AES-256 šifravas).
Pavyzdžiai:
- Vienkartinis rakto sąsiuvinis – teoriškai nepalaužiamas, jei rakto naudojamas tik vieną kartą ir yra visiškai atsitiktinis.
- Šiuolaikiniai kriptografijos algoritmai (AES su 256 bitu raktu) – praktiškai nepalaužiami, nes sulaužymui reikėtų milijardų metų net ir naudojant superkompiuterius.
- Kvantinė kriptografija – naudoja kvantinius principus, kurie teoriškai užtikrina absoliutų saugumą.
Svarbu: Nepalaužiamumas dažnai priklauso nuo technologijų pažangos (pvz., kvantiniai kompiuteriai gali keisti praktinį saugumą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.