nepakantùs, -ì.
1. negalintis pakęsti, toleruoti ko: Išplėstos akys žvelgė į juos atkakliu ir nepakančiu žvilgsniu. Abu [sūnūs] nesukalbami, nenuolaidūs, nepakantūs.
2. nekantrus.
nepakantù. Lyg tyčia ir mokytojas neateina. Kaziukui darosi nebepakantu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.