Neoromantizmas – XX a. pradžios meno ir literatūros kryptis, atnaujinanti romantizmo idėjas: grįžimas prie emocingumo, fantastikos, nacionalinių temų ir individualizmo, dažnai derinant su moderniomis formomis.
Pagrindinės savybės:
- Emocijų, fantazijos, mitologijos akcentavimas.
- Nacionalinio identiteto, istorinių temų grįžimas.
- Subjektyvumas, mistiškumas, simbolių naudojimas.
- Muzikoje – išplėstinė tonacija, programinė muzika.
Pavyzdžiai:
- Lietuva: M. K. Čiurlionis (paveikslai „Karalius“, muzika), Vydūnas (filosofiniai tekstai).
- Literatūra: R. M. Rilke (Vokietija), W. B. Yeats (Airija).
- Muzika: G. Mahler, R. Strauss, A. Skriabinas.
- Dailė: J. W. Waterhouse (prerafaelitų įtaka).
Trumpai: neoromantizmas – tai romantizmo atgimimas moderniame kontekste, pabrėžiantis jausmus, tautiškumą ir simbolizmą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.