Neokolonializmas – tai netiesioginė išsivysčiusių valstybių (buvusių kolonijatorių ar kitų didžiųjų galių) ekonominė, politinė ar kultūrinė įtaka buvusioms kolonijoms ar besivystančioms šalims, išlaikant priklausomybę be tiesioginio administravimo.
Pagrindiniai bruožai:
- Ekonominė įtaka – skolos, tarptautinių institucijų sąlygos, žaliavų išnaudojimas.
- Politinė įtaka – parama autoritariniams režimams, kišimasis į vidaus reikalus.
- Kultūrinė įtaka – vakarietiškų vertybių, kalbos, vartojimo skatinimas.
Pavyzdžiai:
1. Tarptautinių institucijų skolos – IMF ar Pasaulio banko paskolos su griežtomis reformomis, kurios dažnai palieka šalį priklausomą.
2. Žaliavų išgaudymas – užsienio korporacijos išgauna naftą, mineralus Afrikoje, už mažą atlygį, palikdamos mažai pridėtinės vertės.
3. Nelygios prekybos sutartys – ES ar JAV subsidijos savo ūkininkams, o besivystančioms šalims reikalaujama atvirų rinkų.
4. Karinis kišimasis – JAV ar buvusių kolonijatorių parama valdžiai, užtikrinanti jų išteklių prieigą (pvz., Vidurio Rytų režimai).
5. Kultūrinis dominavimas – globalių medijų, socialinių tinklų, vartojimo kultūros sklaida, nykstant vietinėms tradicijoms.
Esmė: Formalios nepriklausomybės išlaikymas, tačiau realios galios ir naudos perėmimas išsivysčiusių valstybių ar tarptautinių korporacijų rankose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.