Neokolonializmas – tai netiesioginė, dažniausiai ekonominė, politinė ar kultūrinė, buvusių kolonijinių valstybių įtaka ir kontrolė nepriklausomoms valstybėms, ypač besivystančioms šalims, išlaikant nelygias priklausomybės santykius.
Pagrindiniai bruožai:
- Ekonominė priklausomybė – valdymas per tarptautines įmones, skolas, prekybos nelygybę.
- Politinė įtaka – kišimasis į vidaus reikalus, parama valdantiems elitams.
- Kultūrinė hegemonija – vakarietiškų vertybių, kalbos ar vartojimo kultūros sklaida.
Pavyzdžiai:
1. Tarptautinių įmonių dominavimas – pvz., Vakarų korporacijos, išgaunančios naftą Afrikoje, užima dominuojančias pozicijas, o didžioji dalis pelno išvežama, vietinėms bendruomenėms lieka mažai naudos.
2. Skolų politika – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ar Pasaulio bankas skolina pinigus besivystančioms šalims su sąlygomis, kurios dažnai reikalauja privatizuoti valstybinį sektorių ar sumažinti socialines išlaidas, sustiprindamos priklausomybę.
3. Karinis kišimasis – JAV ar buvusių kolonijinių valstybių karinės bazės ar intervencijos (pvz., Prancūzijos operacijos Sahelyje), siekiant išlaikyti strateginę įtaką regionuose.
Trumpai tariant, neokolonializmas – tai kolonializmas be tiesioginės administracijos, bet su išlikusia ekonomine ir politine valdžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.