Nemirutė – tai mažybinė forma nuo žodžio nemira (nemirėlė), reiškiančio nemirtingą būtybę, deivę ar mitinę moterį lietuvių mitologijoje ir tautosakoje.
Reikšmė:
Nemirutė – maža, jauna nemirtingoji būtybė, dažnai vaizduojama kaip grazus, dangiškas ar magiškas personažas (panašus į fėją, nimfą). Kartais vartojama poetiškai apie jauną merginą, pabrėžiant jos grožį ar subtilumą.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Pasakoje nemirutės šoko miške prie mėnulio.
2. Ji tokia graži ir daili, lyg nemirutė iš pasakos.
3. Eilėraštyje girių nemirutės saugo senus lobius.
Trumpai: Nemirutė – mažybinė mitinė nemirtinga moteris arba poetiškas jaunos merginos apibūdinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.