neméigėlis, -ė. kas silpnas, menkas, netikėlis, nevykėlis, nuskurdėlis: Buvo, rodos, toks neméigėlis, bet dabar pasitaisė kap šuo po metų. Tokis neméigėlis mūs šitus vaikas, nei šluotos nesuriša. Kad jis svieto, šitas vaikas – lyg kokias neméigėlis: jau antrų metų, o da vaikščiot neišmoksta. Eik, tu nemeigėli viso svieto! Aš žinau, ko ji čia žliumbia, šitoj neméigėlė. Tikras nemeigėlis, kad šitokioj jaunystėj pabėgėt tingi. Buvo toki nemeigėliai paršai, parkų užgraužti. Pripjovė tų neméigėlių moj dešimt kapų, tai su itokia drauge (šeima) apie Kalėdas ir be duonos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.