.
nekurìs, -ì (niektóry). nẽkuris, -i (-ė;).
1. kažkoks: Aklas nekuris elgeta sėdėjo pas kelią elgdamasis. Nekurì gaspadinė užsitaisė darbų čėse kapą plonos drobės aust. Nẽkuri moteriškė ižg minios tarė jam. Nekuriõ [je] vieto [je] tropijos toks atsitikimas man girdėti.
2. kai kuris: Nekuriẽ sienojai bus geri lentom. Nekurių̃ pinigų ana dar neatdavė. Vienas buvo Kleofas, o antras, pagal nẽkuriuos, patis Lukašius, kuris tatai rašė. Ir nekurie iš mūsų ejo grabop.
3. tam tikras, neapibrėžtas. Po nekurio laiko žmonys ėmė statytis namus. O nusidavė po nekurių dienų, jog Kain ponui afierą atnešė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.