nejučiuo

„Nejučiuo“ yra senovinė lietuvių kalbos forma, reiškianti „nejučiomis“ arba „netikėtai, staiga, be jokio supratimo / sąmoningumo“. Kilusi iš junginio „ne + juočia“ (sąmonė, supratimas).

Pavyzdžiai:
1. Nejučiuo atsitiko nelaimė. (Staiga/netikėtai atsitiko nelaimė.)
2. Jis nejučiuo užmigo. (Jis užmigo net nesuvokdamas/staiga.)
3. Nejučiuo prasidėjo audra. (Audra prasidėjo be jokio įspėjimo.)

Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys: „staiga“, „netikėtai“, „nejučiomis“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Nejučiuo“ yra senovinė lietuvių kalbos forma, reiškianti „nejučiomis“ arba „netikėtai, staiga, be jokio supratimo / sąmoningumo“. Kilusi iš junginio „ne + juočia“ (sąmonė, supratimas). Pavyzdžiai: 1. Nejučiuo atsitiko nelaimė. (Staiga/netikėtai atsitiko nelaimė.) 2. Jis nejučiuo užmigo. (Jis užmigo net nesuvokdamas/staiga.) 3. Nejučiuo prasidėjo audra. (Audra prasidėjo be jokio įspėjimo.) Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys: „staiga“, „netikėtai“, „nejučiomis“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.