naujakrikštystė

Naujakrikštystė – tai XVI a. protestantų judėjimas, atsisakęs krikšto kūdikiams ir reikalavęs sąmoningo, suaugusiųjų krikšto (dažnai per panardinimą). Jie tvirtino, kad tik asmeniška tikėjimo išpažintis leidžia priimti krikštą.

Pagrindiniai principai:
1. Krikštas tik sąmoningiems suaugusiems.
2. Atskyrimas nuo valstybės bažnyčios.
3. Raštų (Biblijos) viršenybė tradicijai.

Pavyzdžiai:
- Meno simonistai – pirmoji naujakrikščių grupė Šveicarijoje (1525 m.).
- T. Miuncietis – radikalus lyderis, siekęs teokratinės visuomenės Miunsterio mieste.
- Amishai ir menonitai – modernūs palikuoniai, išlaikę griežtą atskyrimą nuo pasaulio.

Svarba: Jie paskatino religinės tolerancijos diskusijas ir įtakojo sekmininkų, baptistų bažnyčias.

Įrašas
Paaiškinimas	Naujakrikštystė – tai XVI a. protestantų judėjimas, atsisakęs krikšto kūdikiams ir reikalavęs sąmoningo, suaugusiųjų krikšto (dažnai per panardinimą). Jie tvirtino, kad tik asmeniška tikėjimo išpažintis leidžia priimti krikštą. Pagrindiniai principai: 1. Krikštas tik sąmoningiems suaugusiems. 2. Atskyrimas nuo valstybės bažnyčios. 3. Raštų (Biblijos) viršenybė tradicijai. Pavyzdžiai: - Meno simonistai – pirmoji naujakrikščių grupė Šveicarijoje (1525 m.). - T. Miuncietis – radikalus lyderis, siekęs teokratinės visuomenės Miunsterio mieste. - Amishai ir menonitai – modernūs palikuoniai, išlaikę griežtą atskyrimą nuo pasaulio. Svarba: Jie paskatino religinės tolerancijos diskusijas ir įtakojo sekmininkų, baptistų bažnyčias.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.