naujaimtinis

„Naujaimtinis“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalį, atvykėlį, užsieniečią (žmogų iš kitos šalies ar srities). Kilęs iš žodžių „naujas“ + „aimta“ (šalis, kraštas).

Pavyzdžiai:
1. Senovėje kaimą apsilankęs naujaimtinis sukeldavo didelį susidomėjimą.
2. Pasakojimuose dažnai minimi naujaimtiniai, atnešę išmintį iš tolimų kraštų.

Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar literatūros kontekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys – „užsienietis“, „atvykėlis“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Naujaimtinis“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalį, atvykėlį, užsieniečią (žmogų iš kitos šalies ar srities). Kilęs iš žodžių „naujas“ + „aimta“ (šalis, kraštas). Pavyzdžiai: 1. Senovėje kaimą apsilankęs naujaimtinis sukeldavo didelį susidomėjimą. 2. Pasakojimuose dažnai minimi naujaimtiniai, atnešę išmintį iš tolimų kraštų. Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar literatūros kontekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys – „užsienietis“, „atvykėlis“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.