nariuotumas

Nariuotumas – tai kalbos dalies savybė turėti gramatinius narius (skaičius, linksnį, giminę, asmenį ir pan.). Tai būdinga kintamiesiems žodžiams: daiktavardžiams, būdvardžiams, įvardžiams, skaitvardžiams ir veiksmažodžiams.

Pavyzdžiai:
- Daiktavardis: namas (vienaskaita, vyr. g.) → namai (daugiskaita, vyr. g.)
- Būdvardis: gražus (vyr. g., vns.) → gražią (mot. g., vns. galininkas)
- Veiksmažodis: einu (1 asmuo, vns.) → eina (3 asmuo, vns.)

Nenariuoti – prieveiksmiai, dalelytės, jungtukai, ištiktukai (pvz., greitai, ir, o, vau), jie nesikeičia.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nariuotumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Nariuotumas – tai kalbos dalies savybė turėti gramatinius narius (skaičius, linksnį, giminę, asmenį ir pan.). Tai būdinga kintamiesiems žodžiams: daiktavardžiams, būdvardžiams, įvardžiams, skaitvardžiams ir veiksmažodžiams. Pavyzdžiai: - Daiktavardis: namas (vienaskaita, vyr. g.) → namai (daugiskaita, vyr. g.) - Būdvardis: gražus (vyr. g., vns.) → gražią (mot. g., vns. galininkas) - Veiksmažodis: einu (1 asmuo, vns.) → eina (3 asmuo, vns.) Nenariuoti – prieveiksmiai, dalelytės, jungtukai, ištiktukai (pvz., greitai, ir, o, vau), jie nesikeičia.