„Napuštolis“ – tai žodis, reiškiantis pabėgėlį, dezertyrių ar asmenį, palikusi tėvynę (dažnai dėl karo, persekiojimo). Tai knyginis, retai vartojamas terminas, dažniau sutinkamas literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Karas miestą pavertė napuštolių srautu.
2. Senelis prisiminė jaunystės napuštolius, kurie slapta kirto sieną.
3. Romanas pasakoja apie napuštolio likimą svetimoje šalyje.
Sinonimai: pabėgėlis, tremtinys, emigrantas (kai kuriais kontekstais).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.