Namavietė – tai senas, dažniausiai poetinis arba tarminis žodis, reiškiantis namų, gyvenamosios vietos, būsto arba gimtosios sodybos buvimo vietą. Jis perteikia ne tik fizinę vietą, bet ir emocinį ryšį su namais (pvz., ilgesys, prisirišimas).
Pavyzdžiai:
1. Ilgėdamas grįžo į savo senąją namavietę.
2. Po metų kelionių troško savos namavietės ramybės.
3. Tėvų namavietė – tai šaknys, kurias nešioji širdyje.
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojami sinonimai: namai, gyvenamoji vieta, būstas, gimtinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.