„Mūsip“ yra senovinė lietuvių kalbos įvardžio „mūsų“ forma, vartota kaip savybinis įvardis (pvz., mūsip namai). Kartais sutinkama kaip linksniuota „mūs“ forma (pvz., su mūsip).
Pavyzdžiai:
1. Tai yra mūsip trobelė. (mūsų trobelė)
2. Jis atėjo pas mūsip. (pas mus)
3. Mūsip kalba seniai vartota. (mūsų kalba)
Pastaba:
Šis terminas dabar laikomas archaizmu arba tarmiška forma, randama senuosiuose raštuose ar vietovėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.