Murulis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis nedidelį, dažniausiai apskritą ar ovalų, kalvos ar kalvagūbrio viršūnės pailgėjimą, paprastai apaugusį mišku. Tai ne aukšta ir ne stači šlaitų forma, bet švelnus kalvos pakilimas.
Pavyzdžiai:
- Keliniai muruliai – eilė pailgų kalvų gūbrių, paprastai susidarę ledynmečio metu.
- „Tarp miškų prasileidžia aukštas murulis“ (iš literatūros) – vaizdavimas kraštovaizdyje.
- Vietovardžiai: Murulių kalnas (pavadinimai Lietuvoje, dažnai nurodantys tokią reljefo formą).
Trumpai: murulis – tai pailga, miškinga kalvos viršūnė ar nedidelis kalvagūbris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.