Mukliakotis – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- muklė (samanių gentis, kerpė)
- kotas (kamienas, stiebas)
Reikšmė:
Nusidėvėjęs, senas, apaugęs samanomis (dažniausiai apie medį).
Perkeltine prasme – senas, apleistas, pasenęs daiktas ar žmogus.
Pavyzdžiai:
1. Miške stovėjo mukliakotis ąžuolas, atlaikęs šimtą audrų.
2. Tas mukliakotis automobilis seniai niekam nereikalingas.
3. Mano kaimynas – tikras mukliakotis, vis dar naudoja senąjį telefoną.
Trumpai: mukliakotis reiškia samaniu apaugusį seną medį arba pasenusį daiktą/žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.