x
mùkis, -ė.
1. ištižęs žmogus, drimba, nevykėlis: Ana mùkė tokia, t. y. susmukusi, sutižusi, katrai nesiseka nė duona iškepti, nė verpti, ni austi.
2. nutukėlis, riebulis: Aš tai buvau kūda, o ji tai kai mùkis: kur eina, te drimba. Buinus, riebus, dužas, raudonas, diktas kai mùkis. Vajė, koks tu mùkis!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.