mūkė

"Mūkė" – tai žemaičių tarmės žodis, reiškiantis kvailį, nevykėlį, apsileidėlį (dažniausiai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme).

Pavyzdžiai:
1. Ei, mūkė, vėl pamiršai raktus!
2. Nebūk mūkė, padėk man su šia darba.
3. Kaip toks mūkė gali būti tavo draugas?

Pastaba:
Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač Žemaitijoje, ir turi panašią reikšmę kaip standartinėje lietuvių kalboje – „kvailys“, „nevykėlis“.

• Vietovardžiai: Mūkė

Įrašas
Paaiškinimas	"Mūkė" – tai žemaičių tarmės žodis, reiškiantis kvailį, nevykėlį, apsileidėlį (dažniausiai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme). Pavyzdžiai: 1. Ei, mūkė, vėl pamiršai raktus! 2. Nebūk mūkė, padėk man su šia darba. 3. Kaip toks mūkė gali būti tavo draugas? Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač Žemaitijoje, ir turi panašią reikšmę kaip standartinėje lietuvių kalboje – „kvailys“, „nevykėlis“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.