x
mùgis, -ė. nerimtas, nenuorama žmogus, išdaigininkas: Mùgis, kurs aplamus, abradnus, puls, kruš, trauks, stums, vers, duos by kam, kalba nekus, – tat mùgis. Mùgė, kuri šneka drūktu balsu, be grunto. Kad nebūtumi toks mùgis, būtų visai kitaip išeję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.