mitimas
Mitimas – tai senovės lietuvių teisėje taikytas bausmės metodas, kuomet nusikaltėlis buvo priverstinai ištremiamas iš savo bendruomenės (giminės, kaimo, žemės) dėl sunkaus nusikaltimo (pvz., žmogžudystės, vagystės, išdavystės). Tai buvo socialinė ir teisinė izoliacija, dažnai lygi mirčiai, nes asmuo netekdavo visų teisių ir globos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Priverstinė tremties bausmė.
2. Asmens išstūmimas iš socialinės ir teisinės bendruomenės.
3. Kartais – nuosavybės (turtų) konfiskavimas.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Jei XIII–XIV a. Lietuvoje žmogus būdavo nuteistas už žmogžudystę, jis galėjo būti „mitinamas“ – priverstas palikti gimtinę ir tapti be teisių tremtiniu.
2. Metaforinis: Šiuolaikiniame kontekste žodis retai vartojamas, bet gali apibūdinti socialinį atstūmimą (pvz., „Jis buvo mitinamas iš savo grupės dėl išdavystės“).
Trumpai: Mitimas – senovės Lietuvoje taikyta tremties bausmė, reiškiusi asmens ištrėmimą iš bendruomenės dėl nusikaltimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.