mirkyti

mirkyti, mirko, mirkė įmerkus laikyti: Skalbinius, linus mirkyti Mirko duoną piene ir valgo. mirkymas mirk|ti, mirksta, mirko
1. būti skystyje prisigėrusiam drėgmės; drėkti: Šaknys vandenyje mirko. Dar
nemirkę linai.
2. prk. gausiai vartoti; nuolat būti tam tikroje padėtyje: Degtinėje mirksta (girtauja). Ašarose mirksta (nuolat verkia). Prakaite mirksta (sunkiai dirba).
3. šlapti: Lietuje mirkyti mirkimas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mirkyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė