mirkyti

mirkyti, mirko, mirkė įmerkus laikyti: Skalbinius, linus mirkyti Mirko duoną piene ir valgo. mirkymas mirk|ti, mirksta, mirko
1. būti skystyje prisigėrusiam drėgmės; drėkti: Šaknys vandenyje mirko. Dar
nemirkę linai.
2. prk. gausiai vartoti; nuolat būti tam tikroje padėtyje: Degtinėje mirksta (girtauja). Ašarose mirksta (nuolat verkia). Prakaite mirksta (sunkiai dirba).
3. šlapti: Lietuje mirkyti mirkimas.

Įrašas
Paaiškinimas	mirkyti, mirko, mirkė įmerkus laikyti: Skalbinius, linus mirkyti Mirko duoną piene ir valgo. mirkymas mirk|ti, mirksta, mirko 1. būti skystyje prisigėrusiam drėgmės; drėkti: Šaknys vandenyje mirko. Dar nemirkę linai. 2. prk. gausiai vartoti; nuolat būti tam tikroje padėtyje: Degtinėje mirksta (girtauja). Ašarose mirksta (nuolat verkia). Prakaite mirksta (sunkiai dirba). 3. šlapti: Lietuje mirkyti mirkimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.