x
mìrktelti, -ia (-i), -ėjo. mirktelėti:
1. Jam būtų taip pat lengva nudžiauti gyvačių nuodų, kaip mirktelti.
2. Vyrai tarpusavy žvalgėsi vienas į kitą, kai kada mirkteldami akimis. Mokytas mokytu (mokytam) daug nekalba – tik akim mìrktelia, ir jie supranta vienas kitą. Juška šypsosi, ir, nutaikęs progą, mirkteli man akimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.