Mirkutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, trumpą žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Vartojamas švelniai juokais ar šmaikščiai, neretai su šiltu potekste.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų senelis – toks mirkutis, bet energijos – kaip jaunam.
2. Nors jis mirkutis, bet komandoje svarbiausias.
3. Ei, mirkuti, ateik čia! (švelnus kreipimasis į vaiką ar artimą žmogų).
Sinonimai: nykštukas, kempelė (šnek.), truputis (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.