Miežvarpis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis miežių pėdą (lot. Hordeum), t.y. miežių augalo apatinę dalį su šaknimis ir pamatu, liekančią po derliaus nuėjimo.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Žemdirbio lauke liko tik miežvarpiai po nuėjimo.
2. Miežvarpiai naudojami pašarui ar žemės tręšimui.
3. Senovėje miežvarpiais kūrendavo krosnis.
Trumpai: tai miežių šaknų su pamatu liekana dirvoje po nupjovimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.