miestbajoris
Miestbajoris – tai istorinis terminas, reiškiantis miesto gyventoją, turintį pilietybės teises ir priklausantį turtingesnei ar vidutinei miesto luominei klasei (dažniausiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje). Jie užsiimdavo prekyba, amatais, buvo namų savininkai ar intelektualai, turėjo daugiau teisių nei miesto plebsas (vargingieji).
Pagrindiniai bruožai:
- Turėjo nuosavą turtą (parduotuvę, dirbtuves, namą).
- Dalyvaudavo miesto savivaldoje.
- Buvo apmokestinami.
- Laikyti miesto „vidurinės klasės“ branduoliu.
Pavyzdžiai:
1. Verslininkas – turtingas krautuvės ar mažos fabriko savininkas Kaune.
2. Gydytojas/advokatas – išsilavinęs profesionalas, gyvenantis Vilniuje ir turintis klientūrą.
3. Amatininkas cecho meistras – audėjas, kalvis ar batsiuvys, turintis savo dirbtuves ir samdantis padėjėjus.
4. Namų savininkas – nuomojantis butus miesto centre (pvz., Šiauliuose).
Terminas dažniausiai vartojamas istoriniame kontekste, apibūdinant Lietuvos miestų socialinę struktūrą carinės Rusijos laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.