„Plebsas“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis „paprastas žmogus“, „eilinis pilietis“, „liaudis“ arba „masės“. Jis dažnai turi šiek tiek niekinantį arba ironišką atspalvį, pabrėžiantį socialinį atstumą tarp „paprastų“ žmonių ir elito, intelektualų ar aukštesnės klasės.
Kilmuo:
Žodis kilęs iš lotynų kalbos „plebs“ („paprastas liaudis“, priešpriešinama „patricijams“ – kilmingiesiems). Šiuolaikinėje lietuvių kalboje jis dažniausiai vartojamas žargonu arba ironiškai.
Pavyzdžiai:
1. Politiniame kontekste:
„Politikai kalba apie reformas, bet plebsas to nesupranta ir tik nori, kad algos kiltų.“
2. Kultūriniame / socialiniame kontekste:
„Šis meninis filmas – ne plebsui, čia reikia subtiliumo.“
(Čia pabrėžiama, kad kūrinys „per sudėtingas“ masinei auditorijai.)
3. Kasdienėje kalboje (ironiškai):
„Aš irgi plebsas – perku prekes akcijose ir žiūriu TV laidas.“
(Saviironija, pasitelkiant save įprastu, „neišskirtiniu“ žmogumi.)
Pastaba:
Nors žodis kartais vartojamas neoficialiai, jis gali būti laikomas šiek tiek įžeidžiančiu arba siejančiu su išdidumu, todėl rekomenduojama vartoti atsargiai, ypač oficialioje arba pagarbioje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.