mergaičiūtė

Mergaičiūtė – tai mažybinė, švelniai jausmą išreiškianti lietuvių kalbos forma, kilusi iš žodžio mergaitė (jauna mergina).
Naudojama kalbant apie mažą mergaitę arba mylimai/švelniai kreipiantis į merginą (pvz., dukrą, anūkę, artimą asmenį).

Pavyzdžiai:
1. Mūsų kaimynystėje gyvena miela mergaičiūtė, kuri visada šypsosi.
2. Atėjo mergaičiūtė su mama į parduotuvę.
3. Ei, mergaičiūtė, ar gali man padėti? (švelnus kreipinys)
4. Kaip augo mano mergaičiūtė! (kalbant apie dukrą)

Trumpai: Tai švelnus, mažybinis žodis, reiškiančias „mažą/jauną mergaitę“ arba vartojamas kaip meilus kreipinys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mergaiciute' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Mergaičiūtė – tai mažybinė, švelniai jausmą išreiškianti lietuvių kalbos forma, kilusi iš žodžio mergaitė (jauna mergina). Naudojama kalbant apie mažą mergaitę arba mylimai/švelniai kreipiantis į merginą (pvz., dukrą, anūkę, artimą asmenį). Pavyzdžiai: 1. Mūsų kaimynystėje gyvena miela mergaičiūtė, kuri visada šypsosi. 2. Atėjo mergaičiūtė su mama į parduotuvę. 3. Ei, mergaičiūtė, ar gali man padėti? (švelnus kreipinys) 4. Kaip augo mano mergaičiūtė! (kalbant apie dukrą) Trumpai: Tai švelnus, mažybinis žodis, reiškiančias „mažą/jauną mergaitę“ arba vartojamas kaip meilus kreipinys.