"Mėnelytė" – tai mažybinė lietuvių kalbos žodžio "mėnulis" forma, reiškia mažą mėnulį arba mėnuliuką. Dažnai vartojama poetiškai, švelniai ar mielai.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos apibūdinimas:
Nakties dangų puošė sidabrinė mėnelytė.
2. Vaikiškai / švelniai:
Žiūrėk, kaip graži mėnelytė šviečia!
3. Metaforiškai:
Jos veidelis – tarsi balta mėnelytė.
Trumpai: tai mielas ar poetiškas mėnulio pavadinimas, dažnas literatūroje ir šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.