mendelis

.
meñdelis (mendel), mendelỹs.

1. ppr. apvaliai sustatyti rugių ar kviečių pėdai, rikė, guba: Devynis pėdus pastato, vieną išlaužia ir užvožia kap kepurę – tai mendelỹs. Meñdelius apkepurėk. Vakar vėjas sugriovė beveik visus meñdelius. Ar daug šiandie méndelių supjovei? Kalne rugelius nupjovė, į mendelėlius sustatė.

2. trys surišti pėdai, gubos šerdis: Jūs sustatykiat į mendelius, o mes pėdais apstatysiam.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mendelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis