Melodingumas – tai kalbos skambesio malonumas, sklandumas ir ritmingumas, kurį sukuria balsių, priebalsių, skiemens bei intonacijos derinys.
Pavyzdžiai:
1. Eilėraščiai – eilėdaros, rimai, ritmas (pvz., Maironio „Pavasario balsai“).
2. Proza – sklandūs, ritmingi sakiniai (pvz., V. Krėvės pasakose).
3. Dainos tekstai – derinys su melodija (pvz., liaudies dainos).
4. Oratorija – kalbos ritmas ir intonacija (pvz., sakytinė kalba scenoje).
Trumpai: melodingumas – tai kalbos muzikalumas, svarbus poezijoje, grožinėje literatūroje ir sceninėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.