x
mėdžià.
1. noras, patraukimas, pamėgimas, mėgė: Karveliai neturia mė̃džios pas mus gyventi. Jijė turėjo mė̃džią su kareiviu, t. y. susitikimą. Kas moka įtaikyti jūsų mėdžiai ir akims, tam jūs greit viską atiduodate. Jis prie tos mergaitės turi mėdžią. nusiteikimas, palinkimas, ketinimas: Bitės turėjo mėdžią (žvalgėsi prie inkilo, ieškodamos spiečiui naujo gyvenimo), tik jas namuose sulaikė. Bitys turia mėdžią mūsų avily, vis ūžia po kelias, turbūt ateis spiečius.
2. nujautimas: Ir mano tokia mėdžia, kad į rudenį Ona ištekės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.