Mantus (lot. mantus) – tai senovės romėnų požemio pasaulio dievas, laikomas Manto (pranašės) sūnumi arba Hado (Plutono) sinonimu. Jis siejamas su mirusiųjų sielų globa ir pomirtiniu gyvenimu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Požemio karalystės dievas (panašus į Plutoną/Hadą).
2. Retai vartojamas apibūdinant mirties temas (pvz., alegoriniuose tekstuose).
Pavyzdžiai vartojimo:
- "Mantus regnum tenebrarum regebat." (Mantus valdė tamsų karalystę.)
- Alegoriniame kontekste: "Mantis umbra" – "Mantaus šešėlis" (simbolizuojantis mirtį).
Pastaba: Terminas retas, dažniau sutinkamas senovės religiniuose/mitologiniuose šaltiniuose arba poezijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.