„Manto“ reikšmė:
Tai storas, ilgas ir dažniausiai bepūstas (be rankovių) apsiaustas, paprastai iš vilnos ar kito šilto audinio. Manto tradiciškai dėvimas kaip viršutinis drabužis apsaugai nuo šalčio, dažnai su apykakle, jungikliu ar diržu.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Riteris užsivilko ilgą vilnonį mantą, kad apsisaugotų nuo žiemos šalčio kelionėje.“
2. Šiuolaikinis vartojimas:
„Ji nusipirko elegantišką mantą, kad atrodytų stilingai šaltuoju metų laiku.“
Pastaba: Lietuvių kalboje „manto“ gali reikšti ir kepurę (pvz., vadinamąją „manto kepurę“), tačiau ši reikšmė yra retesnė. Dažniausiai vartojama pirmoji reikšmė – ilgas apsiaustas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.