Mandragalviavimas – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą, kuriuo siekiama užpildyti laiką ar tarpus, bet neperduoti reikšmingos informacijos. Kilęs iš žodžių „mandragalvė“ (nekalbantis, apsnūdęs žmogus) ir galvū̃s („galvoti“ ar „kalbėti“).
Pavyzdžiai:
1. Politiko kalba – kai kalbėtojas valandą kalba apie „bendrą gerovę“ ir „ateities vizijas“, bet konkrečių veiksmų nepateikia.
2. Studento ataskaita – kai darbas išpūstas perteklinių žodžių ir akivaizdžių faktų, kad pasiektų reikalaujamą apimtį.
3. Susirinkime – kai dalyvis ilgai kalba, kartodamas tai, kas jau buvo pasakyta, tik tam, kad būtų „išgirstas“.
Trumpai: tai „tuščias žodžių triukšmas“, kuriuo siekiama atrodyti kalbančiu daug, nors turinio yra mažai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.