mainu

"Mainu" – tai savybinio įvardžio „mano“ naudininko linksnio forma (dative case). Reiškia priklausymą ir nurodo, kam skirta veiksmo arba daikto reikšmė.

Pavyzdžiai:
1. Tai yra mainu. – Tai (yra) mano.
2. Padėk mainu. – Padėk man.
3. Aš tau duodu šią knygą mainu. – Aš tau duodu šią knygą (kaip) dovaną man (t.y., mano naudai / man skirtą).
4. Jis atidavė raktą mainu. – Jis atidavė raktą man (mano rankose / man).

Pastaba: Ši forma dažniausiai vartojama tarmėse ar senesnėje kalboje. Šiuolaikinėje literatūrinėje lietuvių kalboje dažniau sakoma „man“ (naudininko forma be priklausomybės) arba „mano“ (savybinis įvardis). Pvz.: Padėk man, Tai mano.

Įrašas
Paaiškinimas	"Mainu" – tai savybinio įvardžio „mano“ naudininko linksnio forma (dative case). Reiškia priklausymą ir nurodo, kam skirta veiksmo arba daikto reikšmė. Pavyzdžiai: 1. Tai yra mainu. – Tai (yra) mano. 2. Padėk mainu. – Padėk man. 3. Aš tau duodu šią knygą mainu. – Aš tau duodu šią knygą (kaip) dovaną man (t.y., mano naudai / man skirtą). 4. Jis atidavė raktą mainu. – Jis atidavė raktą man (mano rankose / man). Pastaba: Ši forma dažniausiai vartojama tarmėse ar senesnėje kalboje. Šiuolaikinėje literatūrinėje lietuvių kalboje dažniau sakoma „man“ (naudininko forma be priklausomybės) arba „mano“ (savybinis įvardis). Pvz.: Padėk man, Tai mano.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.