lūžus

Lūžus – tai būtojo laiko dalyvis (pusdalyvis) nuo veiksmažodžio lūžti (sulūžti, įvykti staigiam negandai). Nurodo jau įvykusį veiksmą, dažnai vartojamas su esamuoju ar būtuoju laiku, kad išreikštų veiksmo priešpriešą ar pasekmę.

Pavyzdžiai:
1. Lūžus kojai, jis negalėjo vaikščioti.
(Kai koja jau buvo sulūžusi – priežastis.)
2. Sienai lūžus, pastatas sugriuvo.
(Po to, kai siena sulūžo – laiko seka.)
3. Lūžus ledui, upė atsivėrė.
(Įvykus lūžimui – pradžios momentas.)

Trumpai:
Vartojamas nurodyti priežastį, laiką ar sąlygą, kai veiksmas jau įvykęs. Dažniausiai sutinkamas rašytinėje kalboje ar formaliai šnekamojoje.

• Gairės: Kariniai terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Lūžus – tai būtojo laiko dalyvis (pusdalyvis) nuo veiksmažodžio lūžti (sulūžti, įvykti staigiam negandai). Nurodo jau įvykusį veiksmą, dažnai vartojamas su esamuoju ar būtuoju laiku, kad išreikštų veiksmo priešpriešą ar pasekmę. Pavyzdžiai: 1. Lūžus kojai, jis negalėjo vaikščioti. (Kai koja jau buvo sulūžusi – priežastis.) 2. Sienai lūžus, pastatas sugriuvo. (Po to, kai siena sulūžo – laiko seka.) 3. Lūžus ledui, upė atsivėrė. (Įvykus lūžimui – pradžios momentas.) Trumpai: Vartojamas nurodyti priežastį, laiką ar sąlygą, kai veiksmas jau įvykęs. Dažniausiai sutinkamas rašytinėje kalboje ar formaliai šnekamojoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.