„Lustingė“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai smarki, trumpalaikė liūtis arba staigus pyktis, įniršis. Dažnai vartojamas kalbant apie vaikų emocinius protrūkius.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas užsimetė lustingę ir pradėjo rėkti parduotuvėje.
2. Po tėvo atsisakymo nupirkti saldainių sekė trumpa lustingė.
3. Nustok tuščiai lustingauti – tai nieko nepadeda! (veiksmažodis „lustingauti“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.