Lūšiukas – tai mažybinė, švelniai šypseną turinti lietuvių kalbos šnekamojoje kalboje forma nuo žodžio „lūšis“ (kuodis, plaukų pakaušio kamuoliukas). Dažniausiai vartojama švelniai juokaujant ar šypseną reiškiančiu kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Po kepurės susidarė toks juokingas lūšiukas.
2. Vaikui iš miegų pakilo lūšiukas ant pakaušio.
3. Pasitaisyk plaukus, turi lūšiuką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.