luošumas

luošùmas. →. luošas:

1. Paraližuotieji visados esti labai gerai nusiteikę; toks jau fiziologinis to luošumo psichės veikimas. Nustačiau, kad jos luošumo priežastis buvo ne stuburo sužeidimas. Įgimtas luošumas. Opas ir luošumus gydžiusys. Tarp žmonių jis savo luošumą ir suknežimą lyg pamiršdavo. Berankis, matyt, dar nebuvo pripratęs prie savo luošumo.

2. Kokia tai širdgėla – tokioj jaunystėj luošumas!. Silpnas tikrovės pažinimas – pats pikčiausias rašytojų priešas. Jis veda į idėjinį-tematinį luošumą ir į formos šabloniškumą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>luošùmas</b>. →. luošas: <br/>1. Paraližuotieji visados esti labai gerai nusiteikę; toks jau fiziologinis to luošumo psichės veikimas. Nustačiau, kad jos luošumo priežastis buvo ne stuburo sužeidimas. Įgimtas luošumas. Opas ir luošumus gydžiusys. Tarp žmonių jis savo luošumą ir suknežimą lyg pamiršdavo. Berankis, matyt, dar nebuvo pripratęs prie savo luošumo. <br/>2. Kokia tai širdgėla – tokioj jaunystėj luošumas!. Silpnas tikrovės pažinimas – pats pikčiausias rašytojų priešas. Jis veda į idėjinį-tematinį luošumą ir į formos šabloniškumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.