Luoptelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, sunkią ėjimą (dažnai su kojų vilkimu ar netvarkingais judesiais).
Pavyzdžiai:
1. Pavargęs žmogus: Po darbo dienos jis grįžo namo luoptelėdamas.
2. Senas ar susirgęs žvėris: Sergantis šuo luoptelėjo link balos.
3. Perkrautas vežimas: Vežimas luoptelėjo keliu dėl per didelio krovinio.
Sinonimai: vilkėjimas, slanktelėjimas, lėtėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.